kodėl kankini..

Kodėl taip elgiesi? Kodėl skaudini ir kankini? O kažkada buvau visas tavo gyvenimas..visas. Be kurio tu negalėjai gyventi. Bet tau atsibodo. Tau atsibodo tas gyvenimas. O žinai, man ne. Aš noriu tokio gyvenimo ir dar labiau norėčiau tokio gyvenimo kokį tu turėjai. Daviau tau viską. Mylėjau, sakiau stebuklingus žodžius. Nuo kurių skrisdavom abu. Susikibę, mylintys vienas kitą. Ar pameni kaip taškydavomes po balas kaip maži vaikai? Ar pameni kaip per lietų bėgdavom tuščiomis gatvėmis. Būdavom pamišę. Ir aš viską atiduočiau kad tik galėčiau nors sekundei pasijusti taip kaip tada jaučiausi. Girdi?? VISKĄ paaukočiau dėl tos niekingos sekundės! O tu viską sugadinai..uždarei duris ir užrakinai jas iš kitos pusės kad neišeičiau niekada. O kodėl? Negi dingo visi jausmai? Taip negali būti..netikiu. Skauda širdelę..sudaužei ją. Už ką? Juk tau daviau viską. Vis dar turiu trupinėlį vilties kad grįši..kad grįši ir apkabinsi, pabučiuosi..noriu..labai labai noriu grįšti į tą pasaulį kur viskas šviesu..kur abu jaučiamės lyg pasakoje..labai labai noriu..prašau sugražink į tą pasaulį mane. suklijuok širdį. atiduok gyvenimą.