DRAUGAI ;****

Draugai- tai nuostabus dalykas..: ) be draugų mūsų gyvenimai būtų ne ryškūs ir ne tokie linksmi. draugai visada ižvelgs tavyje kad ir kaip giliai paslėptą liūdesį..jie visada tave išklausys ir nuramins, jie tau patars..jie visada supras kas tau negerai..jie geriausiai tave supranta..kartai jie net viska geriau supranta už tėvus..tikri draugai niekuomet tavęs nepaliks bėdoje. jie tave priglaus ir padės viską išspręsti. Draugai yra didžiulis turtas..kartais mes to neįvertinam, bet turėtumem, nes be draugų nebūtų spalvų. tad branginkime juos ir mylėkime iš visos visos širdelės :)***

Brangiausia šeima.

-Išeik!! Nebenoriu matyti nei tavęs, nei tėčio!! Norėčiau, kad jūs pradinktumet ir niekda nebesiroditumet man akyse!!
-Gerai, bet tu dar gailėsies dėl šių žodžių..
-Nebojokit, tikrai nesigailėsiu.

Taip, tą dieną ji tikrai nesigailėjo savo pasakytų žodžių, bet kitą dieną....kitą dieną ją užvaldė baimė ir gailestis..ji bijojo...labai bijojo, nes jos tėvai dingo. ji verkė. verkė dieną ir naktį, o galvoje vis sukosi žodis ''IŠEIK!!''. ji suprato, kad jie išėjo. jie išėjo, nes tuo metu jai tai buvo geriausia..jie ją myli ir daro kaip jai geriau, o ji...ji nieko nesuprato, ji pyko..ir gavo savo..dabar, kai jau laiko nebegalima atsukti ir  viską ištaisyti ji labai gailisi..ji labai labai gailisi. tačiau ji to norėjo..ir gavo. todėl dabar turi su tuo susitaikyti..juk jai taip geriau..

Tik viena sekundė..ir tu jau juos prarandi..

Viena sekundė..viena sekundė gali apversti tavo gyvenimą aukštyn kojom. laikrodis tiksi, tu nebeištveri ir išlieji viską ką jauti..kartais tai išeina savaime. Atrodo tu taip niekada negalėtum pasakyti savo brangiausiam žmogučiui, bet..pasakiai. Pasakiai ir dabar gailiesi kaip niekada. Tu nebegali nieko padayti, tik atsiprašynėti..bet vargu ar įskaudintas žmogus tau atleis.. Atsiprašau tų kuriuos įskaudinau..sorry..aš tikrai nenorėjau..aš nesupratau, kad jūs man tokie begalo brangūs, galvojau kad be jūsų galėsiu gyventi kaip anksčiau, bet klydau.klydau.labai klydau..be jūsu mano gyvenimas beprasmis..pilkas..niūrus. Nuo šiol aš visada galvosiu ką darau..dabar bus viskas kitaip..aš supratau kad be jūsu negaliu niekaip..jūs man brangūs..labai brangūs..atleiskit..prašau..

Aš kitokia.

Aš kitokia...žinau, kartais esu bjauri, kartais linksma..bet man tiesiog neišeina būt tuo idealu kuriuo nori kad būčiau kiti..tai neįmanoma. suprantu..kartais man sunku kai aš ant konors supykstu, o jie vietoj to kad atšautu man argumentą parašo: galvok apie mane ką nori, bet tu man brangi..tuomet aš visai palūžtu..tai skaudina. tačiau tuo pačiu ir moko tave eiti per gyvenima..mokausi ir bandau nebedaryti tų pačių klaidų, bet nevisada išeina..aš žmogus..jaučiantis jausmus. kartais nuo visko taip pavargstu..Gyvenimas lyg didelis piešinys kuriame nenaudojamas trintukas. ką padarei nebepanaikinsi ir nebeištaisysi..bet kitą kartą padarysi taip, kad nebereikėtu trintuko :)