-Išeik!! Nebenoriu matyti nei tavęs, nei tėčio!! Norėčiau, kad jūs pradinktumet ir niekda nebesiroditumet man akyse!!
-Gerai, bet tu dar gailėsies dėl šių žodžių..
-Nebojokit, tikrai nesigailėsiu.
Taip, tą dieną ji tikrai nesigailėjo savo pasakytų žodžių, bet kitą dieną....kitą dieną ją užvaldė baimė ir gailestis..ji bijojo...labai bijojo, nes jos tėvai dingo. ji verkė. verkė dieną ir naktį, o galvoje vis sukosi žodis ''IŠEIK!!''. ji suprato, kad jie išėjo. jie išėjo, nes tuo metu jai tai buvo geriausia..jie ją myli ir daro kaip jai geriau, o ji...ji nieko nesuprato, ji pyko..ir gavo savo..dabar, kai jau laiko nebegalima atsukti ir viską ištaisyti ji labai gailisi..ji labai labai gailisi. tačiau ji to norėjo..ir gavo. todėl dabar turi su tuo susitaikyti..juk jai taip geriau..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą