O kažkada tai buvo..

Ilgiuosi..ilgiuosi vaikystės. Pasiilgau visų tų draugų, kuriems nesvarbu kaip jie atrodo, nesvarbu ar jie susišukavę ar tiesiog su koltūnais plaukuose..pasiilgau tų dienų kai slėpdavomes laiptinėse nuo lietaus, kai bėgiodavome lyg patrakę po kiemą. Dabar..dabar viskas kitaip. Visoms draugėms galvoje tik vieną: "Mano išvaizda. Berniukai." Daugiau nieko..man tai nusibodo..norisi dar pabūti vaikystėje. Kai tu nieko nesureikšmindavai, kai susipykusi su drauge jau tą pačią dieną vėl susitaikydavai..Labai viso to pasiilgau. Suprantu, kad mes augame ir negalime grįžti į tas nuostabias dieneles..mum lieka tik vieną. eiti į priekį ir neatsigręžti. nors kartai kyla labai labai didelė pagunda sustoti.