Tas pats, bet kiekvieną dieną iš naujo gimstantis gyvenimas..

Ech, tas gyvenimas..vieną dieną esi pats laimingiausias žemėje..kitą dieną verki tamsoje. Atrodo gyvenimas tiek daug mums suteikia..meilės, draugysčių, palaikimų, ašarų..džiaugiuosi kad gyvenu..džiaugiuosi kad galiu daryti viską. Galiu verkti, džiaugtis, mylėti, barnginti..tačiau kartais visą džiaugsmą sudrumsčia kiti žmonės, o kas skaudžiausia tai dažnai padaro artimiausi ir brangiausi žmogeliukai-draugai..kodėl vieną dieną tu jiem brangiausias turtas žemėje, o kitą dieną jie tavęs nekenčia..nenori matyti.. Kodėl?? kodėl kartais atrodo, kad jiems duodi viską..meilę, džiaugsmą, ašaras, branginimą..o jie? kartais jie tiesiog spjauna į viską ką jiems duodi..sunku..kartais labai labai sunkus tas gyvenimas. Bet tu gyveni..tu gyveni ir turi džiaugtis. Nesvarbu kad kiti nevertina tavo gyvenimo. Svarbiausia, kad turi savo gyvenimą. Turi savo pasaulį. Kiekvienas žmogus kuria savo pasaulį..vieni pasirenka tamsą..kiti šviesą..tai normalu..pasaulis sukasi, gyvenimas eina..jis nelaukia..todėl gyvenkim dabar..gyvenkim dabartimi..