kodėl kankini..

Kodėl taip elgiesi? Kodėl skaudini ir kankini? O kažkada buvau visas tavo gyvenimas..visas. Be kurio tu negalėjai gyventi. Bet tau atsibodo. Tau atsibodo tas gyvenimas. O žinai, man ne. Aš noriu tokio gyvenimo ir dar labiau norėčiau tokio gyvenimo kokį tu turėjai. Daviau tau viską. Mylėjau, sakiau stebuklingus žodžius. Nuo kurių skrisdavom abu. Susikibę, mylintys vienas kitą. Ar pameni kaip taškydavomes po balas kaip maži vaikai? Ar pameni kaip per lietų bėgdavom tuščiomis gatvėmis. Būdavom pamišę. Ir aš viską atiduočiau kad tik galėčiau nors sekundei pasijusti taip kaip tada jaučiausi. Girdi?? VISKĄ paaukočiau dėl tos niekingos sekundės! O tu viską sugadinai..uždarei duris ir užrakinai jas iš kitos pusės kad neišeičiau niekada. O kodėl? Negi dingo visi jausmai? Taip negali būti..netikiu. Skauda širdelę..sudaužei ją. Už ką? Juk tau daviau viską. Vis dar turiu trupinėlį vilties kad grįši..kad grįši ir apkabinsi, pabučiuosi..noriu..labai labai noriu grįšti į tą pasaulį kur viskas šviesu..kur abu jaučiamės lyg pasakoje..labai labai noriu..prašau sugražink į tą pasaulį mane. suklijuok širdį. atiduok gyvenimą.

Jis su kita.

Jis su kita. su ta kurios aš nekenčiu. ji pasiėmė jį lyg kokį daiktą. jai nerūpėjo, kad aš kentėsiu. jai buvo nesvarbu, kad ji iš manęs atėmė pasaulį. visą. nes aš jau nebegaliu gyventi. jis naivus ir nieko nemato. nemato ką ji padarė su manimi. ji padarė mane nematomą jo akyse. lyg aš neegzistuočiau. visada esu šalia. surišta ir bejėgė. tik jis to nemato. nemato kaip aš kenčiu. ji laiminga. jis taip pat. o aš. aš esu nebe aš. aš tiesiog nebeegzistuoju. manęs nebemato. iš manęs atėmė viską ką turėjau. viską be ko aš niekas. aš tik vėjas. vėjas kuris visada skrenda paskui jį. iš manęs atėmė gyvenimą. nėra gyvenimo - nėra manęs.

Yra skudu pasakyti "Viso gero" tam žmogui, kurio mes nenorime paleisti, bet dar skaudžiau yra pasakyti "Pasilik" tam žmogui, kurio atrodo mums labai, labai reikia, bet akivaizdžiai matome, kad jis pats nori išeiti..

Mūsų pranašai.sapnai.

Mūsų sapnai. tikite jais? o aš manau, kad tikiu. galbūt iš vienos pusės man ir išsipildo jie. nevisi. bet išsipildo. neryškiai. nesuprantamai. tik aš viena tai žinau. manau sapnai yra labai įdomus dalykas. dalykas pagal kurį kažkiek gali nuspėti savo ateinančias dienas. kažkiek žinai ko tikėtis. kai žinai ir kai tai atsitinka nelabai ir nustembi. žinoma pirmiausia nustembi dėl to kad sapnas išsipildė. kiti žmonės neatsimeną ką sapnavo taigi manau reiktų atsikėlus iškarto užsirašyt visus sapnus ką atsimeni. jei iškart atsibudusi neatsimeni nieko tuomet reikia palaukti. pamažu galvoti ką sapnavai ir dėlioti sapną galvoje. vėliau atsiminsi :) manau, tai labai įdomu. patarčiau kiekvienam rašytis savo sapnus ir stebėti kas vyks vėliau. gal jie pildysis kaip ir man? gal galėsite nuspėti savo ateitį? tikrai verta pabandyti.

Kur visi stabdo, aš spaudžiu greičio pėdalą. Galiu įpainioti visus, ir į betką. Ant manęs neįmanomą pykti. Su manim sunku, be manęs neįmanomą.

Šypsena- mano vizitinė kortelė :)

Mano gyvenimo kelias. Amžina svajonė

Gyvenimo kelias.radote jį? einate juo? o aš manau radau. mano kelias. mano amžina svajonė kurios troškau visą gyvenimą. labai noriu to pasiekti. ir pro ašaras rašau šį tekstą. nes bijau. bijau prarasti visa tai. man sunku pagalvoti kas būtu jei viso to nebeturėčiau. turbūt nebegyvenčiau. nes tai man yra viskas. nuo pat mažens to troškau visa širdimi. tačiau galvojau jog tai tik vaikiška svajonė. svajonė kuri neišsipildys. bet ji pildosi. ji pildosi ir aš pilna džiaugsmo. nes tai mano gyvenimas. stenksiuos. trokšiu kaip niekada. sieksiu jos. visada liks širdelėje ta neapsakoma svajonė. visada prisiminsiu kaip aš to norėjau. man pavyks. pasieksiu to. myliu tai ką darau. niekada nenustosiu mylėt. nes tai mano amžina svajonė. tai mano kelias kuriuo einu.

Svajonės pildosi. Siek jos visa širdimi.

Trokšk kaip dar nesi troškes.

Ji ateis pamatysi.

Tikrai.

<3

Noriu.noriu.noriu.! žiauriai noriu! baimė, kad nepavyks.baimė, kad nieko neišeis.mane žlugdo.liūdna.o gal išeis? bet gal ir ne :// beribis jaudulys viduje.jis toks stiprus.negaliu ramiai sedėti.nežinau ką daryti.belieka laukti.laukti ir pagaliau sužinoti kaip bus.išeis ar ne.linksma ar liūdna.balta ar juoda.

Giliai širdelėje kažkam palikta vieta'

Taigi. mano širdyje kažkam palikta vieta. kam? o aš ir pati nežinau ;p turbūt taip turi būti. turbūt mano gyvenime suplanuota jog kažkas svarbaus ir mylimo atsiras mano širdelėje. džiaugiuosi už tai. turbūt atsiras žmogus kurio niekada nepamiršiu, kurį mylėsiu labai labai, kurį branginsiu visa siela ir nenorėsiu prarasti. viduje pas mane vietas gauna tik geriausi, man ištikymiausi ir mylimiausi mano pasaulyje žmogučiai. tuos kuriuos praradau..maniau jog jie taip pat yra mano širdutėje, bet klydau. vėliau pati supratau jog jiems ten paliktos vietos net nebuvo.aš tik bandžiau atrasti jiems vietas ir įsprausti kurnors, tačiau ieškodama jiems vietų nepastebėjau kaip jie elgiasi. pasirodo buvau jiems nesvarbi. dabar ryšiai su tais žmogučiais nutrūko. nebenoriu tokių draugų ir tokių šaltų santykių su jais. todėl viliuosi, jog ta, kolkas dar tuščia vieta bus atiduoda tikrai to vertiems žmogeliukams. tie kurie yra širdutėje visada joje liks. visada juos mylėsiu ir gerbsiu. visada padėsiu ir išklausysiu. nes man jie patys brangiausi. jie yra mano pasaulėlis, kurį begalo vertinu vien tik brangučių dėka. Myliu jus!

Nepažįstamas jausmas

Tas jausmas. beprasmis. o gal ir turi prasmę. aš jo nesuprantu. tai lyg manyje nebelieka žodžių ir minčių. stoviu, žiūriu ir nesuprantu. kas gi darosi? ar man kažkas blogai? o gal tiesiog taip turi būti? nežinau. žinau tik vieną. žinau jog šitas jausmas man svetimas. niekada nebuvau jo patyrusi. kažkiek tai įdomu, bet man to jau perdaug. nebenoriu taip jaustis. reikia išmesti šį jausmą iš savęs. bet kaip? o gal po kiek laiko jis pats pasitrauks? man jis nepatinka. o kai jis išeis? kaip tuomet jausiuos? gal ilgėsiuos jo? ne, tai beprasmiška. uždavinėju sau kvailus klausimus. bet tai tik dėl to, nes bandau suvokti šį jausmą. noriu susipažinti su juo. bet man nepavyksta. jis mane trikdo. turbūt niekada nesuvoksiu šio jausmo. jis toks keistas.

Kokie mano vakarai?

Mano vakarai. mano mylimiausi vakarai. dievinu juos. o jie atrodo taip: karštas gėrimas, skanumynai, geras filmas. žinoma, smagiau būna jei draugai šalia taip pat sėdi :) mėgstu žiūrėti komedijas, siaubo filmus. bet nelabai patinka liūdni filmai, nes primena daug prisiminimų, kuriuos bandau užmiršti ;/ žiūrint liūdnus filmus man galvoje sukasi visi prisiminimai kurių nenoriu prisiminti. kiti pagalvos, kad aš paplaukusi, juk smagiau eiti į klubą, pasitrankt po miestą. bet man smagu ir namie :) man patinka tokie vakarai. dažniausiai jie būna savaitgaliais, kai nereikia ruoštis mokyklai ir gali kad ir visą naktį juoktis iš personažų :)) ech, kaip man tada gera būna. pažiūrėjus filmą, atsigulu į šiltą lovą ir stebiu plaukiančius debesis..tada jie mane užmigdo ir išskrendu į sapnų kralystę <3

Sugrįžo ilgai lauktas džiaugsmas, laimė ir noras siekti tikslų ^^

Na ką gi..pagaliau grįžo džiaugsmas, laimė ir stiprus noras siekti tikslų, gyventi :)) Džiugu, kad taip įvyko. Pagaliau mano veide atsirado daug šypsenos, atrodo jog visos kliūtys įveikiamos :) Dabar į viską žiūriu optimistiškai ;p man tai patinka. labai patinka. dabar noriu keliauti, bendrauti..o kas keisčiausia, kad grįžo noras dirbti, mokytis :) šis noras buvo ilgiausiai dingęs. taigi, dabar man smagu. nenoriu prisiminti praeities. tos skaudžios ir tamsios praeities. dabar žiūriu tik į ateitį, nes taip man lengviau. taip susigražinau visus norus :)

Ašaros. daug daug ašarų

Ašaros, liūdesys..daugiau nieko. Man taip sunku..norėjau dar bent minutę pabūti su juo. Skauda..žiauriai skauda giliai viduje..bet yra kaip yra. Suprantu kad reikia gyventi toliau, bet aš negaliu. Man per sunku. Jaučiu kad tuoj tuoj palūšiu..ašaros griaužia akis...galvoje mintys: kur jis? Kodėl neparašo? Kodėl viskas taip greit pradingo?? Kodėl??! Kodėl kai buvau pati laimingiausia viskas sugriuvo..viskas išnyko akimirksniu..kodėl taip yra. Kodėl man taip sunku..pamiršau pasakyti ačiū už viską, pamiršau paskutinį kartą pabučiuoti..tik apsikabinimas..kas iš to..o gi nieko! Taip, dabar jaučiu kad tikrai įsimylėjau..o kam to reikėjo! Dabar skęstu ašarų pakalnėse..nieko nebematau tik jį..man taip skaudu. Nenoriu daugiau įsimylėti! Noriu įsimylėti tik tą žmogų kuris bus visą likusį gyvenimą šalia manęs..nenoriu daugiau taip kentėti kaip dabar..tegul ir nerašo! tegul būna su kitomis! man jo nereikia!

Ir vėl save apgaudinėju..man jo labai labai reikia..aš pavydžiu kiekvienai kuri būna šalia jo..bet taip visada..tų kurių tau nereikia, kurių tų nemyli jie visada rašo, kimba..o būtent to žmogeliuko kurio tau reikia kaip oro, be kurio tu negali gyventi jis niekada neparašo, neprieina..

Myliu tave labai labai. Visada išliks širdelėje nuostabiausi prisiminimai :)

Niekada tavęs nepamiršiu, kad ir kaip norėčiau

Man labai skaudu, bet yra kaip yra

Būk laimingas

Myliu <3

Tas pats, bet kiekvieną dieną iš naujo gimstantis gyvenimas..

Ech, tas gyvenimas..vieną dieną esi pats laimingiausias žemėje..kitą dieną verki tamsoje. Atrodo gyvenimas tiek daug mums suteikia..meilės, draugysčių, palaikimų, ašarų..džiaugiuosi kad gyvenu..džiaugiuosi kad galiu daryti viską. Galiu verkti, džiaugtis, mylėti, barnginti..tačiau kartais visą džiaugsmą sudrumsčia kiti žmonės, o kas skaudžiausia tai dažnai padaro artimiausi ir brangiausi žmogeliukai-draugai..kodėl vieną dieną tu jiem brangiausias turtas žemėje, o kitą dieną jie tavęs nekenčia..nenori matyti.. Kodėl?? kodėl kartais atrodo, kad jiems duodi viską..meilę, džiaugsmą, ašaras, branginimą..o jie? kartais jie tiesiog spjauna į viską ką jiems duodi..sunku..kartais labai labai sunkus tas gyvenimas. Bet tu gyveni..tu gyveni ir turi džiaugtis. Nesvarbu kad kiti nevertina tavo gyvenimo. Svarbiausia, kad turi savo gyvenimą. Turi savo pasaulį. Kiekvienas žmogus kuria savo pasaulį..vieni pasirenka tamsą..kiti šviesą..tai normalu..pasaulis sukasi, gyvenimas eina..jis nelaukia..todėl gyvenkim dabar..gyvenkim dabartimi..

                                            

Sveikučiai! ;*

Sveiki, brangieji mano ;** Pagaliau grįžau :) Pasiilgau jūsų. Praleidau nuostabų laiką, netrukus vėl išvažiuosiu prie jūros, tačiau dabar noriu pailsėti, pabūti su jumis :) Manau jūs taip pat leidžiate nuostabų laiką ir ilsitės. Kol šviečia saulutė už lango bėkite į lauką, maudykites ir ilsėkites. O aš jum sakau iki pasimatymo! ;*

Pasiilgsiu jūsų visų ;***

Rašau, nes noriu atsisveikinti :) Rytoj išvažiuoju į kelionę pailsėti :) Manau, kad praleisiu šaunų laiką su draugais :) Norėčiau ir jum palinkėti smagių kelionių, dar smagesnių nuotykių, geros nuotaikos ir visko ko geriausio :) Tikiuosi jūsų atostogos bus tokios pat šaunios kaip ir manosios :) Gal ir neilgam išsiskirsim, bet aš vistiek jūsų labai labai pasiilgsiu :)* Na, kagi..smagių kelionių ir geros vasaros :) Iki susitikimo brangučiai! ;* Myliu ir bučiuoju visus visus! ;***

Ir kam to reikėjo!!!

Pykstu ant savęs..kam to reikėjo?? Įskaudinau labai labai brangų žmogeliuką. Kodėl..kodėl nesusivaldžiau ir aprėkiau jį! Nekenčiu savęs! Dabar labai gailiuosi..labai..o jo nėra šalia. Taip norėčiau, kad dabar jis būtų čia ir aš galėčiau jį apkabinti..atsiprašyti už viską. Dabar galvoje vis šaukiu ant savęs. Jis to buvo vertas?? Ne! Ne! Ne! Jis buvo vertas geresnių žodžių! Jis yra man labai labai brangus ir aš jį begalo myliu, bet kartais taip atsitinka kai tu nebesusivaldai ir aprėki jį. Manau, jis supras kad tai padariau netyčia..tiesiog taip gavosi..bet aš labai labai gailiuosi. Daugiau to nebus. Jei rėksiu tai rėksiu ant savęs, nes tai aš amžinai pridarau problemų! Pabėgsiu nuo visų ir išliesiu savo pyktį ant purvino kelio, tada jį sumindysiu ir pabėgsiu. Taip darydama neįskaudinsiu man brangių žmogučių :)

Užmiršiu viską..Pradėsiu gyventi iš naujo :)

Užmiršiu viską. Užmiršiu visus rūpesčius..užmiršiu visas bėdas..užmiršiu viską. Reikia pradėti gyventi iš naujo. Į viską žiūrėti kitomis spalvomis :) Pasiimsiu mažą skrynelę..išliesiu visą blogį kuris yra manyje..tą kuris susikaupė per visus metus..išliesiu viską viską..nepaliksiu nė kruopelytės. Tada užrakinsiu skrynelę..paleisiu į jūrą..o raktelį mesiu toli toli..kad niekas jo nerastu..Tuomet pradėsiu gyventi iš naujo :)

Užsisklęsiu savyje..nes man to reikia..

Užsisklęsiu savyje..pabūsiu tik su savimi..su savo jausmais..su savo mintimis..Kartais taip norisi pabėgti nuo visų. Atsiriboti nuo viso pasaulio. Pabūti visiškai vienai..be nieko..tik tu. tavo jausmai. tavo mintys. kartais to labai reikia. kad suprastum savo gyvenimą..suprastum ką padarei..suprastum kas nutiko..tuomet gali išsakyti visas savo paslaptis..tyliai tyliai..tik sau. Gali išlieti visas savo ašaras sukauptas viduje..Kartais tai tikrai labai labai padeda..taip aš ir padarysiu..užsisklęsiu, kad niekas nematytų, negirdėtų..tyliai tyliai išliesiu savo jausmus..mintis..pabūsiu viena ir viską apgalvosiu..Tuomet atrakinsiu dureles ir pradėsiu gyventi iš naujo..(:

kaip niekad jus branginu

myliu. saugau. branginu.

tai viskas ka dabar aš darau.

branginu visus. draugus. tėvus. senelius. tetas. augintinius.

nes mes viena šeima. mes geriausia šeima.

nes mum kartu gera.

mylėjau. myliu. mylėsiu.

PAGALIAU ATOSTOGOS! ;***

Brangučiai! Sveikinu su nuostabiausiomis, labiausiai lauktomis, belenkaip pasiilgtomis VASAROS ATOSTOGOMIS! ;** Negaliu patykėti, kad jos jau čia! Taip linksma dabar atkentėjus tuos sunkius metus mokykloje ilsėtis, maudytis, keliauti, miegoti iki vidurdienio! :)) Na, o jums norėčiau palinkėti pačių nuostabiausių atostogų, pačių šilčiausių dienikių, šiltos jūros, karšto smėlio, smagiausių kelionių!! Džiaukimės kiekviena diena kuri išaušta, nes tai yra MŪSŲ dienikės, pačios nerealiausios dienikės! Bučiuoju visus visus ir linkiu pačių NEREALIAUSIŲ ATOSTOGŲ!! ;**

Liūdesys..nes aš dar noriu pabūti ten.

Na, ir ką gi..vėl kamuoja liūdesys. Bandau jį visaip vyti lauk, bet neišeina :(( Aš dar noriu ten pabūti..labai labai..ten mano laimingiausios akimirkos, ten nuoširdžiausi žmonės, draugai..ten pasaka. Kai būnu ten, atrodo, kad aš lyg pasakų šalyje. Ten begalo gražu. Myliu tą vietą. Ten niekada nėra laiko liūdėti. Ten visada šypsena veide, juokas. Nežinau kaip visą tai ištversiu..nežinau. Sunku. Kiekvieną karta kai labai liūdna sakau sau: "Baik! Tvardykis! Tu stipri. Viskas bus gerai. Tu ten ne pirmą ir ne paskutinį kartą". Ech..liūdesys kolkas laimi. Tai labai stiprios varžybos. Labai. Laimi tik vienas. Na, kolkas daugiau taškų surinko liūdesys. O aš prarandu gyvybes..bet stengiuosi ir kovoju. Manau tai ir yra svarbiausia. Svarbiausia stengtis :) kad ir kaip sunku. Aš stengsiuosi. Laba labai. Ir manau laimėsiu :) Bent jau pasistengsiu, kad tai būtų :)

Laiminga :)

Laiminga..dabar..kolkas labai labai laiminga :) man patinka kai būnu tokia. Tai taip nuostabu. Nuostabu jausti, kad kažkas tavęs laukia, kad už kelių dienų tu kurnors vyski ir preleisi nuostabų laiką. Kai susinervini kanors darydama visada į galvą ateina mintis: "Na, nesinervink. Juk tavęs laukia nuotykiai. Dabar padaryk tą darbą, o poto visas dienas ten ilsėsies" :) Tai taip pakelia nuotaiką, atrodo gali viską padaryt kai taip prisimeni. Dievinu tokias akimirkas. O paskutinioji diena tikriausiai bus nepakartojama..ruošimasis..begalinis džiaugsmas širdyje..laukimas. Turbūt tą paskutinį vakarą aš negalėsiu užmerkti akių :DD Laukiu nesulaukiu to vakaro..to paskutiniojo vakaro prieš išvažiavimą..bet jau greit..greit..labai labai greit..

O kažkada tai buvo..

Ilgiuosi..ilgiuosi vaikystės. Pasiilgau visų tų draugų, kuriems nesvarbu kaip jie atrodo, nesvarbu ar jie susišukavę ar tiesiog su koltūnais plaukuose..pasiilgau tų dienų kai slėpdavomes laiptinėse nuo lietaus, kai bėgiodavome lyg patrakę po kiemą. Dabar..dabar viskas kitaip. Visoms draugėms galvoje tik vieną: "Mano išvaizda. Berniukai." Daugiau nieko..man tai nusibodo..norisi dar pabūti vaikystėje. Kai tu nieko nesureikšmindavai, kai susipykusi su drauge jau tą pačią dieną vėl susitaikydavai..Labai viso to pasiilgau. Suprantu, kad mes augame ir negalime grįžti į tas nuostabias dieneles..mum lieka tik vieną. eiti į priekį ir neatsigręžti. nors kartai kyla labai labai didelė pagunda sustoti.

Gyvenimo pamokos

Na, ir ką gi. Pagaliau kaiką išmokau iš gyvenimo..Išmokau būti stipri..Išmokau likti stipri kad ir kas nutiktų..Iš tiesų aš visai neseniai supratau ko aš išmokau..Pastebėjau, jog jei kas nors nepsiseka aš save kontroliuoju, neverkiu..tiesiog išlieku rami..draugms to visiškai nerodau. Paslepiu savo jausmus ir emocijas giliai savyje, o draugams dovanoju tik šypseną: ) Tai kažkiek ir sunku, nes nevisada man tai labai puikiai pavyksta, bet aš stengiuosi..žinau, kad mano draugams ir taip daug reikalų, problemų, todėl negaliu užkrauti ir savo rūpesčių jiems..Gyvenimas mane moko stiprybės, aš mokausi iš jo. Man tai labai padeda..

Ech, vis delto aš taip visko pasiilgau...

Aš taip visko pasiilgau. Pasiilgau gerų laikų..Pasiilgau nerūpestingų dienų, kai vasara vakarais gali lakstyti kiek nori ir kur nori..Nereikia niekur skubėti, nes žinai, kad rytoj galėsi kiaurą dieną dribsoti lovoje..žinai, kad rytoj niekur nereiks eiti, nereiks keltis anksti ir nereiks į MOKYKLĄ. Kartais ta kasdienybė taip užknisa, taip norisi nuo visko pailsėti. Kartais noriu tiesiog užmigti žiemos miegu ir atsibusti tik vasarą..bet iš dalies taip padaryti būtų ir blogai..praleisčiau savo akimirkas ir geras dieneles kurias patiriu žiemą, pavasarį..bet vis delto aš taip pasiilgau vasaros, taip pasiilgau jūros, bangų, smėlio, saulės ir dar daug daug viso kito..Kartais nusikeliu į karštas, linksmas vasaros dieneles žiūrėdama nuotraukas..žiūriu ir atrodo, kad pažvelgusi pro langą pamatysių panašų vaizdą, tačiau pažvelgusi pro langą pamatau tik daug daug SNIEGO ir sušalusius žmones skubančius namo. Pasiilgau daug ko, bet manau greit sugrįš tos linksmos, šiltos dieneles..laukiu nesulaukiu...

Mane tai sužavėjo!

Žinot, vakar mačiau filmą "Titanikas". Jūs turbūt jį daugelį kartų matėte. Aš jį taip pat ne vieną kartą mačiau, bet niekada neišžiūrėdavau jo viso, iki galo. Vakar aš jį žiūrėjau iki pat galo, ir galiu pripažinti, kad ne kartą man per filma gniaužė gerklę, išriedėjo ašaros. Tik šiame filme yra tokia meilė! Ji beproto stipri..O, kad visi taip vienas kitą mylėtų..

Užvaldęs liūdesys..

Ašaros. ašaros ir dar daug daug ašarų. Kartais taip būna, kad be jokios priežasties tau norisi verkti..užvaldo bloga nuotaika. Norisi nuo visko atsiriboti. Apie nieką negalvoti. Tomis akimirkomis būna kaip niekad sunku. Kai man taip atsitinka, aš draugam nerodau jog liūdžiu. tiesiog juokiuosi su jais kartu, bendrauju.o vakare numetusi kuprinę į šalį pradedu verkti, kartai yra geriau išsiverkti nei ašarų gumulą laikyti gerklėje. Verkiu ir galvoju "Kas yra? Kodėl verki?" Bandau rasti priežastį dėl kurios lyg upeliai liejasi ašaros, bet tos priežasties nėra. taip, jos nėra. Klausiate tai dėl ko aš verkiu?? Ogi ir pati nežinau dėl ko. Kai liūdesys mane užvaldo aš nebepajėgiu ir verkiu, man taip geriau. Sunku nugalėti liūdesį, bet man kartais labai puikiai tai pavyksta :)

Kartais, mes viską taip sureikšminam, ir nebepajuntam jos prarandame savo geriausius draugus. Tuos kurie mus myli ir kuriems mes esame brangūs. Todėl, pagalvokime ką darome, pagalvokime ar kaikurie žodžiai jų neižeidė. Branginkime ir mylėkime savo draugus. Juk draugai tai didžiausias turtas. :)**

SU VALENTINO DIENA BRANGUČIAI!!! ;***

Ech, ta nuobodi kasdienybė..

Mokykla, namų darbai, tvarkymasis..kaip man visa tai nusibodo!! Kartais taip norisi pailsėti nuo visko..norisi atsigulti, žiūrėti į mėlyną dangų ir svajoti. Bet ne. Turiu eiti į mokyklą, turiu daryti namų darbus, mokytis, tvarkytis..nuovargis..nieko daugiau. Ir mane erzina, kad kiekvieną dieną tas pats, kartais taip norisi pakeisti savo kasdienybę, bet negaliu..Negaliu neiti į mokyklą, o miegoti iki vidurdienio, negaliu nedaryti namų darbų, negaliu!!! Nes tai yra privaloma. Aš pripratusi prie savo kasdienybės, bet kartais taip trūksta poilsio..labai jo trūksta..norisi pamiršti visą pasaulį..pamiršti, kad esi su kažkuo susipykusi, kad dar reiks labai daug dirbti..kartais aš taip ir padarau..taip, aš viską užmirštu..aš turiu teisę pabūti tik su savo mintymis ir pailsėti nuo visų.

Vienatvė..tai kas man būtina.

Vienatvė..kas tai? Daugelis žmonių vien išgirdę šį žodį purtosi. Bet kodėl?? Kodėl jie nenori pabūti vieni? Tai sakudu? Liūdna? Niūru? Visai ne. Pabūti vienam yra kartais labai gerai..gali pailsėti nuo gatvės šurmulio, žmonių..tiesiog gali pailsėti nuo visko. Man vienatvė tiesiog kiekvieną dieną būtina. bent penkias minutes aš turiu pabūti viena. Kartais man taip nori išskristi į savo pasaulį..Kartais taip to trūksta..Aš ten visalaik nuskrendu mintymis vakare..tiesiog nėra nieko taip atpalaiduojančio kaip gulėti vakare lovoje, žiūrėti į mėlyną dangų ir mąstyti..mąstyti tai ką TU nori..gali galvoti apie bet ką.. Vienatvė tai yra nuostabus dalykas..aišku, ne tada kai tave palieka artimi ir brangūs žmonės..vienatvė yra nuostabi tik tuomet, kai tu moki ją naudingai išnaudoti kai esi vienas..todėl, nemanau kad kiekvienas vos tik išgirdęs šitą žodį ''vienatvė'' turėtų purtytis ir išsigasti, jis turėtu išmokti pabūti vienas ir atsipalaiduoti..tiesiog kaip sakant reikia mokėti draugauti su savo vienatvė..:))

Gyvenime yra trys sunkūs dalykai:
Laukti ir nesulakti,
Mylėti ir būti nemylimam,
Ieškoti ir nesurasti.

Bet visų sunkiausia- sulaukti ir netekti..

Sugrįžta tos nuostabios dienelės!!! ^^





Pagaliau sugrįžta taip ilgai laukta vasara!!! Pasiilgau tų nesūpestingų dienų, pasiilgau braškių, pasiilgau maudynių ir savo vasaros draugų! :)* Labai labai laukiu kol galėsiu nusimesti striuke ir lėkti į lauką, laukiu kol važiuosiu į kaimą pas močiutę ir ten su drauge praleisim nuostabų laiką. Dar labai pasiilgau jūros ir karšto smėlio! Vasara yra nerealus metų laikas. Kai tu gali lėkti, maudytis, degintis ir tau visai nerūpi kas bus rytoj. Myliu ir branginu tokias dienas!

Prarasta draugė..

Skaudu..skaudu..skaudu. Niekada nemaniau, kad taip bus..bet tai įvyko. Dabar man labai liūdna, bet savo draugei to nerodau...O buvo taip..Kai buvo mažos mes ėjom į tą patį darželį ir mokyklą iki penktos klasės. Mokykloje mes buvo neišskiriamos draugės..maniau, kad taip bus visą gyvenimą, bet klydau. Kai penktoje klasėje išsiskyrėme mes dar buvome geros draugės, kol ji kitoje mokykloje nesusirado kitos draugės.. Dabar ji jai svarbesnė nei aš..Dabar jos visur kartu.. Dabar kažkokia mergiote užėme mano vieta!! Iš tiesų man labai labai liūdna ir skaudu, kad taip įvyko..Na, taip, mes žinoma su drauge dar vis susitinkam, dažnai susitinkam, bet ji nebėra tokia kokia anksčiau..Ji pasikeitė, dėl to man labiausiai skaudu..ji nebėra ta linksma, nerūpestinga draugė..ji kitokia..tačiau širdyje ji man visuomet liks nuostabi draugė, su kuria patyriau labai linksmas ir spalvotas vaikystės dienas..niekada jų neužmiršiu, nes tos dienos...tos dienos buvo nepakartojamos!! Ilgiuosi tų dienų, bet dabar viskas kitaip...niekada nebebus kaip anksčiau...NIEKADA!

DRAUGAI ;****

Draugai- tai nuostabus dalykas..: ) be draugų mūsų gyvenimai būtų ne ryškūs ir ne tokie linksmi. draugai visada ižvelgs tavyje kad ir kaip giliai paslėptą liūdesį..jie visada tave išklausys ir nuramins, jie tau patars..jie visada supras kas tau negerai..jie geriausiai tave supranta..kartai jie net viska geriau supranta už tėvus..tikri draugai niekuomet tavęs nepaliks bėdoje. jie tave priglaus ir padės viską išspręsti. Draugai yra didžiulis turtas..kartais mes to neįvertinam, bet turėtumem, nes be draugų nebūtų spalvų. tad branginkime juos ir mylėkime iš visos visos širdelės :)***

Brangiausia šeima.

-Išeik!! Nebenoriu matyti nei tavęs, nei tėčio!! Norėčiau, kad jūs pradinktumet ir niekda nebesiroditumet man akyse!!
-Gerai, bet tu dar gailėsies dėl šių žodžių..
-Nebojokit, tikrai nesigailėsiu.

Taip, tą dieną ji tikrai nesigailėjo savo pasakytų žodžių, bet kitą dieną....kitą dieną ją užvaldė baimė ir gailestis..ji bijojo...labai bijojo, nes jos tėvai dingo. ji verkė. verkė dieną ir naktį, o galvoje vis sukosi žodis ''IŠEIK!!''. ji suprato, kad jie išėjo. jie išėjo, nes tuo metu jai tai buvo geriausia..jie ją myli ir daro kaip jai geriau, o ji...ji nieko nesuprato, ji pyko..ir gavo savo..dabar, kai jau laiko nebegalima atsukti ir  viską ištaisyti ji labai gailisi..ji labai labai gailisi. tačiau ji to norėjo..ir gavo. todėl dabar turi su tuo susitaikyti..juk jai taip geriau..

Tik viena sekundė..ir tu jau juos prarandi..

Viena sekundė..viena sekundė gali apversti tavo gyvenimą aukštyn kojom. laikrodis tiksi, tu nebeištveri ir išlieji viską ką jauti..kartais tai išeina savaime. Atrodo tu taip niekada negalėtum pasakyti savo brangiausiam žmogučiui, bet..pasakiai. Pasakiai ir dabar gailiesi kaip niekada. Tu nebegali nieko padayti, tik atsiprašynėti..bet vargu ar įskaudintas žmogus tau atleis.. Atsiprašau tų kuriuos įskaudinau..sorry..aš tikrai nenorėjau..aš nesupratau, kad jūs man tokie begalo brangūs, galvojau kad be jūsų galėsiu gyventi kaip anksčiau, bet klydau.klydau.labai klydau..be jūsu mano gyvenimas beprasmis..pilkas..niūrus. Nuo šiol aš visada galvosiu ką darau..dabar bus viskas kitaip..aš supratau kad be jūsu negaliu niekaip..jūs man brangūs..labai brangūs..atleiskit..prašau..

Aš kitokia.

Aš kitokia...žinau, kartais esu bjauri, kartais linksma..bet man tiesiog neišeina būt tuo idealu kuriuo nori kad būčiau kiti..tai neįmanoma. suprantu..kartais man sunku kai aš ant konors supykstu, o jie vietoj to kad atšautu man argumentą parašo: galvok apie mane ką nori, bet tu man brangi..tuomet aš visai palūžtu..tai skaudina. tačiau tuo pačiu ir moko tave eiti per gyvenima..mokausi ir bandau nebedaryti tų pačių klaidų, bet nevisada išeina..aš žmogus..jaučiantis jausmus. kartais nuo visko taip pavargstu..Gyvenimas lyg didelis piešinys kuriame nenaudojamas trintukas. ką padarei nebepanaikinsi ir nebeištaisysi..bet kitą kartą padarysi taip, kad nebereikėtu trintuko :)